Neretai buhalterinės apskaitos specialistai teigia, kad suminės darbo laiko apskaitos vedimas ir skaičiavimai yra sudėtingi ir ne visada iki galo aišku, kaip juos reikėtų atlikti teisingai. Net ir turint savo sistemas ir skaičiavimų formules, suminė darbo laiko apskaita turi daug taisyklių, išimčių ir žymėjimo būdų, kuriuos svarbu žinoti.
Dažnai pastebime, kad įmonės, norėdamos pasilengvinti procesus, neoptimizuoja suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimų. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad nedarbingumo skaičiavimas pagal suminę darbo laiko apskaitą yra skaičiuojamas įprastomis darbo dienomis, nors daugelis įmonių galėtų gauti daugiau naudos, skaičiuodamos jį pagal darbuotojų sudarytą darbo grafiką. Šiame straipsnyje būtent tai ir panagrinėsime.
Pereikite į dominančią temą:
- Kaip yra apskaičiuojamas nedarbingumas ir ligos išmokos?
- Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas.
- Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką.
- Kuris skaičiavimo būdas yra naudingesnis verslui ir darbuotojams?
- Kaip palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus?
Nedarbingumo skaičiavimo ypatumai ir ligos išmokos
Darbuotojui susirgus, išėjus gimdymo atostogų ar patyrus traumą, jam yra išduodamas nedarbingumas. Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka SODRA.
Darbdavys privalo sumokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei pagal grafiką sirgimo dieną darbuotojas neturėjo dirbti – už tą dieną išmoka nemokama.
Norint apskaičiuoti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį reikia apskaičiuoti vidutinį mėnesio bruto atlyginimą už tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūtį, vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas, įvertinus vidutines pajamas gautas nuo balandžio iki birželio.
Nors ligos išmokų apskaičiavimas gali būti painus, didžiausias iššūkis kyla, kuomet įmonė taiko suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus. Įmonės, norėdamos sutaupyti laiko ir pasilengvinti buhalterinę apskaitą, dažnai nedarbingumą skaičiuoja pagal darbo dienas, o ne pagal sudarytą darbo grafiką. Tačiau tokiu atveju galutiniuose skaičiavimuose ir darbo apskaitos žiniaraštyje dažniau pasitaiko viršvalandžių ar neišdirbtų valandų dėl skirtingų skaičiavimo būdų.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas
Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus. Darbo Kodekse nėra tiksliai nurodyta, kad toks skaičiavimas nėra galimas, tačiau analizuojant ligos draudimo įstatymą ir VDI pateiktus išaiškinimus, toks apskaitos vedimas nėra teisingas ir tam tikrais atvejais gali būti nenaudingas tiek įmonei, tiek darbuotojams. Įprastai penkių dienų darbo savaitės apskaitą verta naudoti tik toms įmonėms, kuriose darbuotojai dirba įprastomis darbo dienomis, pastoviu laiku ir turi laisvas dienas savaitgaliais.
Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio, taikomos valandų normos per savaitę), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų (ar atitinkamai mažiau). Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedarbingumas skaičiuojamas pagal keturias dienas, net jei pagal jo grafiką kai kurios iš šių dienų buvo laisvos.
Toks skaičiavimas taip pat dažnai tampa neaiškių viršvalandžių rezultatu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vieną savaitę dirbto intensyviau, o tada susirgo savo poilsio dienomis, nedarbingumas skaičiuojant pagal darbo dienas yra vertas 24 valandų. Tuo tarpu skaičiuojant pagal grafiką nedarbingumas būtų vertas 0 val. Tai reiškia, kad mėnesio gale susidarys viršvalandžiai, už kuriuos, jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, reikės apmokėti bent 0,5 karto daugiau nei už įprastas darbo valandas.
Galima ir atvirkštinė situacija, kai dėl ligos susidaro neišdirbtos valandos. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dvi dienas iš eilės turėjo dirbti po 10 valandų ir trečią dieną 6 valandas, bet susirgo. Pagal darbo dienas jam būtų skaičiuojamos 24 valandų nedarbingumas, tuo tarpu pagal grafiką – 26 val. Tai reiškia, kad 2 valandos lieka kaip neišdirbtos. Jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, už šias valandas reikės apmokėti 0,5 priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką. Darbdavys, apskaičiuodamas maksimalias dirbtinas valandas, turi atimti ligos metu praleistas suplanuoto darbo valandas, kad dėl skaičiavimo skirtumų nesusidarytų viršvalandžiai ar neišdirbtos valandos.
Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį, jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.
Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdamas nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų.
Kaip geriau apskaičiuoti nedarbingumo valandas?
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrins daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pagal tai ir Jūsų darbuotojams bus aiškiau, kiek darbo valandų jie buvo nedarbingume. Be to, mėnesio ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje neatsiras neaiškių viršvalandžių ar trūkstamų valandų.
Tokio skaičiavimo vienintelis minusas tai, kad tiksliam nedarbingumo laikui apskaičiuoti reikia darbo grafiko valandų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų.
Sprendimas – automatizuotas nedarbingumo apskaičiavimas
OPTAS automatizuotas darbo grafikų sudarymo įrankis pasirūpina suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimais be klaidų. Įrankis ne tik automatiškai sudaro darbuotojų darbo grafikus pagal suminę darbo laiko apskaitą, bet ir palengvina visus su šiuo apskaitos būdu susijusius skaičiavimus.
- Žymėti nedarbingumą pagal grafikus, nes OPTAS automatiškai apskaičiuos nedarbingumo dienas bei valandas ir jas mėnesio ar apskaitinio laikotarpio gale perkels į jūsų naudojamą darbo užmokesčio sistemą.Taikyti skirtingus žymėjimus, priklausomai nuo nedarbingumo tipo ir taip geriau sekti situaciją.Gauti informaciją apie darbuotojų nedarbingumus tiesiai iš SODROS.Informaciją perkelti į kitas sistemas. Jei jūsų darbo užmokesčio sistema nesiūlo tokių skaičiavimų, OPTAS leidžia atsisiųsti duomenis jums patogiu formatu ir juos perkelti į naudojamą darbo užmokesčio sistemą be rankinio duomenų perrašinėjimo.
Naudodami OPTAS, galite:
Tikimės, kad šis straipsnis suteikė naudingų įžvalgų apie nedarbingumo skaičiavimą ir žymėjimą, naudojant suminę darbo laiko apskaitą. Jei norite palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus, kviečiame išbandyti OPTAS. Registruokitės pažintiniam skambučiui, kurio metu padiskutuosime, kaip išspręsti dažniausiai pasitaikančias grafikų sudarymo iššūkius ir klaidas.
