Daugelis buhalterinės apskaitos specialistų vien išgirdę apie suminės darbo laiko apskaitos metodą gūžiasi. Taip, jei reikėtų išskirti vieną sudėtingesnių apskaitos režimo tipų, šis būtų vienas pirmųjų. Tačiau suminės darbo laiko apskaitos metodas taip pat gali padėti jūsų įmonei sutaupyti nuo kelių šimtų iki net keliasdešimt tūkstančių eurų per metus, priklausomai nuo jūsų darbuotojų skaičiaus. Problema tame, jog net ir taikydamos šį apskaitos režimą, įmonės pasilieka ties daugeliui įprastu skaičiavimu pagal penkių darbo dienų modelį.
Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kokių pranašumų turi teisingas suminės darbo laiko apskaitos normos apskaičiavimo metodas, taikant 40 darbo valandų per savaitę (ne pagal darbo dienas) skaičiavimą, ir kokiais būdais jis padeda sutaupyti.
Keliaukite tiesiai į:
- Įsišaknijęs mitas apie darbo laiko normos skaičiavimą
- Kokioms įmonėms geriau taikyti 5 d. d. darbo laiko normą?
- Kokioms įmonės geriau taikyti 40 val. / sav. darbo laiko normos skaičiavimą?
- Kaip galite sutaupyti tinkamai apskaičiuojant nustatytas suminės darbo laiko apskaitos valandas?
- Kodėl įmonės vengia taikyti 40 val. / sav. skaičiavimo būdą?
- Būdas sutaupyti supaprastinant suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus
- Pabaigai
Įsišaknijęs mitas apie darbo laiko normos skaičiavimą
Dalis įmonių, netgi taikydamos suminę darbo laiko apskaitą, darbo laiko normą skaičiuoja pagal penkių darbo dienų per savaitę modelį. 5 d. d. skaičiavimas yra įprastas įmonėms, kuriose darbuotojai dirba mums įprastomis darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio, kiekvieną dieną turi tokį patį darbo grafiką ir ilsisi savaitgaliais bei švenčių dienomis. Tuo tarpu pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantys darbuotojai gali dirbti bet kuriuo paros ir savaitės metu.
Šis apskaitos mitas yra išlikęs todėl, nes daugelį metų buvo naudojamas būtent toks skaičiavimo principas. Dažnai internete sutinkami vadinami „Buhalteriniai darbo laiko kalendoriai”, kuriais vadovaujasi dažnas vadovas, sudarantis darbuotojų grafikus ar įmonės apskaitos skyriaus darbuotojai. Bet jau nuo 2017 metų pagal darbo kodeksą, taikant suminę darbo laiko apskaitą, skaičiuoti darbo laiko normą siūloma pagal 40 darbo valandų per savaitę (DK 112 str. 3 punktas).
Kuo skiriasi šie skaičiavimo būdai? Skaičiuojant laiko normą pagal darbo dienas nuo pirmadienio iki penktadienio, šios dienos yra vertos po 8 valandas. Tuo tarpu atliekant skaičiavimus kalendorinėmis dienomis pagal 40 valandų per savaitę darbo laiko normą, kiekviena savaitės diena yra verta vienodai, po ~5,71 val. (~ 5 val. ir 43 min.)
Kokioms įmonėms geriau taikyti 5 d. d. darbo laiko normą?
Kalbant apie 5 darbo dienų per savaitę laiko normos skaičiavimą, viskas yra gan paprasta. Įmonės, kuriose darbuotojai dirba nuo pirmadienio iki penktadienio tokiu pačiu laiku ir ilsisi savaitgaliais bei švenčių dienomis, geriausiai yra taikyti 5 darbo dienų metodą. Dažniausiai pagal šį darbo laiko normos skaičiavimą dirba administracijos darbuotojai, biuro darbuotojai, tam tikros parduotuvės, paslaugų įmonės ir pan.
Kokioms įmonės geriau taikyti 40 val. / sav. darbo laiko normos skaičiavimą?
Jei taikote suminę darbo laiko apskaitą, tuomet jums rekomenduojama darbo laiko normą skaičiuoti neprisirišant prie konkrečių darbo dienų, o pagal 40 val. per savaitę (ar atitinkamai mažesniu krūviu, priklausomai kaip susitarėte su darbuotoju). Geriausia šį metodą taikyti įmonėms, kuriose darbuotojai dirba netipinėmis pamainomis (vakarais, ankstyvais rytais, naktimis), savaitgaliais ir švenčių dienomis bei daug streso sukeliančius darbus, dėl kurių jie negali dirbti kelių dienų iš eilės.
Keli tokių profesijų pavyzdžiai:
Kaip galite sutaupyti tinkamai apskaičiuojant nustatytas suminės darbo laiko apskaitos valandas?
Skaičiuojant darbuotojų atostogų valandas
Darbuotojams, dirbantiems 5 dienas per savaitę, yra suteikiamos 20 darbo dienų atostogų per metus. Tokiu atveju darbuotojas šeštadienį ar sekmadienį ir taip nedirbtų, todėl ir savaitgaliai nėra skaičiuojami kaip sunaudota atostogų diena.
Viskas pasunkėja, kuomet atostogas reikia apskaičiuoti, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Dirbant šiuo režimu, darbuotojai dirba nepaisant įprasto grafiko nuo pirmadienio iki penktadienio.
Todėl jiems vietoj 20 darbo dienų kasmetinių atostogų yra skiriamos 4 savaitės atostogų per metus, t. y. 28 kalendorinės dienos.
Skaičiuojant kasmetines atostogas kalendorinėmis dienomis, kiekviena diena yra verta ~5,71 val. (40 val. / 7 dienų). Darbuotojas išėjęs atostogų nuo pirmadienio iki penktadienio sunaudos ne 40 val., o 28,57 val. Beveik 12 valandų skirtumą galite išnaudoti planuodami darbą kitomis dienomis.
Apie kasmetinių atostogų skaičiavimo pagal kalendorines dienas privalumus galite pasiskaityti kitame mūsų straipsnyje.
Skaičiuojant darbo laiką švenčių dienomis
Švenčių dienos, kaip tarkime, sausio 1 d., gruodžio 25 d., liepos 6 d., taikant 5 d. d. laiko normą yra prilyginamos 0 darbo valandų. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, šventinėmis dienomis gali būti dirbama, todėl jos iš esmės ne labai kuo skiriasi nuo įprastos darbo dienos. Už darbą šventinę dieną darbuotojui yra kompensuojama apmokant ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu (DK 144 str. 2 punktas).
Problema kyla, kai apskaičiuojant nustatytą darbuotojo darbo laiko normą yra vis tiek taikomas 5 d. d. skaičiavimo būdas, pagal kurį šventinės dienos yra laikomos nedarbo dienomis (vertos 0 val.).
Gaunasi, kad šventinė diena darbdaviui gali pabrangti net iki 3 kartų, kadangi:
Lietuvoje kiekvienais metais švenčiame 16 šventinių dienų. 13 iš jų gali „išpulti” darbo dienomis. 2023 m. darbo dienomis turėjome 9 šventines dienas.
Įsivaizduokime, kad vieno darbuotojo valandinis darbo užmokestis yra 6 eurai.
Tai per 2023 metus dėl netinkamai apskaičiuojamų valandų šventinėmis dienomis, jūs kaip darbdavys galėjote prarasti 9 šv. d. × 8 val. × 6 € = 432 € už vieną darbuotoją. Kaštai didėtų, jei įvertintume ir kitas patirtas susijusias išlaidas, pavyzdžiui, jeigu darbuotojui suminės apskaitos laikotarpio pabaigoje susidarė viršvalandžiai ir už juos reikėjo mokėti didesniu tarifu. Jei būtų tinkamai apskaičiuojama darbo laiko norma, viršvalandžiai nesusidarytų, o už darbą būtų apmokama normaliu, o ne padidintu tarifu.
Skaičiuojant darbo laiką prieššventinėmis dienomis
Tiek dirbant pagal įprastą darbo apskaitos režimą, tiek pagal suminės darbo laiko apskaitos metodą, darbuotojams dirbantiems prieššventinę dieną (pvz.: gruodžio 24 d. sausio 31 d. ir t. t.) pamaina yra sutrumpinama viena valanda.
Tačiau yra įprasta, kad apskaičiuojant mėnesio darbo laiko normą, darbuotojams nustatytų darbo valandų skaičius yra visada patrumpinamas valanda už kiekvieną prieššventinę dieną, nepaisant, ar jis dirba tą dieną ar ne.
Pagal Darbo kodeksą trumpiau turėtų dirbti tik tie darbuotojai, kurie dirba prieššventinę dieną. Arba jei patrumpinti pamainos neįmanoma, už šį laiką apmokama, kaip už viršvalandžius.
2023 metais yra 6 prieššventinės dienos darbo dienomis. Vadinasi, jei darbuotojui nebuvo suplanuota dirbti tomis dienomis, o numatyta norma bet kokiu atveju trumpinama viena valanda, tai darbdavys praranda 6 prieš. d. × 6 € = 36 € už vieną darbuotoją (per 2023 m.).
Netinkamo apskaičiavimo pasekmės
Taikant vienokį ar kitokį skaičiavimo metodą, didžiausi skirtumai pasimato, kai įmonėje dirba keliasdešimt ar keli šimtai darbuotojų. Tai lemia nepagrįstai didesnes darbdavio išlaidas, skirtas darbo užmokesčiui.
Kad geriau suprastumėte skirtumus, atlikome analizę ir palyginome praktiškai 2023 ir 2024 metais, kokie valandų skirtumai susidaro taikanta 5 darbo dienų ir 40 val. / sav. darbo laiko normų skaičiavimus.
Gauti rezultatai nustebino. Įmonė, turinti 100 darbuotojų ir mokėdama jiems minimalų atlyginimą, 2024 metais galėjo sutaupyti net iki 51 000 Eur. Vien taikydama darbdaviui palankesnį nustatytų darbo valandų apskaičiavimo būdą.
Jei norėtumėte susipažinti su analizės rezultatais išsamiau, spauskite čia.
Kodėl įmonės vengia taikyti 40 val. / sav. darbo laiko normą?
Nepaisant įsišaknijusių įpročių apie darbo laiko normos skaičiavimus, daugelis įmonių vengia šio skaičiavimo metodo paprasčiausiai todėl, nes jis yra sudėtingas. Skaičiuojant darbo laiko normą ne pagal dienas, bet valandas, atsiranda daug daugiau skaičiavimų. Dažnu atveju reikia apskaičiuoti ne tik valandas, bet dar prisideda ir minutės.
Taisyklingai atlikti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus rankiniu būdu yra itin sudėtinga. Dažnai įsivelia klaidų, yra netinkamai apskaičiuojamos valandos, neišnaudojami darbuotojų valandų likučiai ar kai kurie darbuotojai dirba viršvalandžius.
Būdas sutaupyti supaprastinant suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus
OPTAS automatinė darbo grafikų sudarymo sistema ne tik padeda greičiau ir paprasčiau sudaryti darbuotojų grafikus, bet ir pasirūpina taisyklingais suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimais. Nepaisant reikalavimų sudėtingumo ar jūsų industrijos, OPTAS tiksliai ir akimirksniu apskaičiuoja viską už jus.
OPTAS sprendimas:
Pabaigai
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti skirtumus tarp 5 d. d. ir 40 val. / sav. darbo laiko normų skaičiavimo būdų ir atrasti galimybių sutaupyti. Na, o jei norite paprasčiau viską apskaičiuoti ir nesijaudinti dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo iššūkių – pasikalbėkime! Registruokitės nemokamai konsultacijai, kurios metu atliksime tikrų jūsų grafikų simuliaciją su OPTAS ir aptarsime būdus, kaip galite tiksliau ir efektyviau sudaryti darbuotojų grafikus.
O jei įdomu susipažinti su 5 darbo dienų ir 40 val. / sav. darbo laiko normų skaičiavimų būdų palyginimų, spauskite čia.
Ar Jūsų įmonė pasiruošusi modernizuoti grafikų sudarymą?
Sužinokite, kaip šios ir daugiau naudų gali būti įgyvendintos Jūsų įmonėje.
